Vėlyvas ruduo. Laukai jau tušti, klėtis pilna, o troboje kvepia taip, kaip kvepia tik kartą per metus: iš naujojo derliaus rugių iškepta duona. Tą vakarą ji dar ne visai mūsų. Ji priklauso trims: tiems, kurie sės prie stalo, tiems, kurie prie jo nebesės, ir tam, kuris pasibels į duris neprašytas. Ilgių duona yra vienas kepalas,... Skaityti

Leliumų dienos – senovės baltų medžiotojas žiemos miške greta elnio, kiškio ir vilko

30.08.2026

0 Komentarai

Leliumų dienos, žverių naktys

Leliumų dienos, žvėrių naktys – tai pasakojimas apie senąjį metų virsmą, kai žmogus, gyvulys, žvėris, saulė ir žemė dar buvo suvokiami kaip vieno pasaulio dalys. Trumpiausių dienų ir ilgiausių naktų metu, kai gamta lyg sustingdavo laukime, senieji žmonės klausėsi gyvulių kalbos, stebėjo žvėrių pėdas, klojo ant stalo šieną, tiesė liną ir dėliojo valgius, kuriuose atsispindėjo... Skaityti

Šventės, Kalendorinės šventės

Leliumų dienos

Pjovėjas su pjautuvu iškėlęs rugiapjūtės pabaigtuvių vainiką javų lauke

27.08.2026

0 Komentarai

Pagoniškos rugiapjūtės apeigos: maldos, aukos ir pabaigtuvių vainikas

Pagoniškos rugiapjūtės apeigos prasidėdavo ne nuo pirmojo pjautuvo mosto, o nuo maldos, aukos ir padėkos žemei bei derlių globojusioms dievybėms. Rugių laukas protėviams buvo ne vien maisto šaltinis – jame sprendėsi būsimos žiemos sotumas, šeimos gerovė ir pačios gyvybės tęstinumas. Todėl pirmasis javų pėdas būdavo nukertamas iškilmingai, aukuro ugniai patikimos grūdų pilnos varpos, o Perkūnui... Skaityti

Darbo papročiai, Bendruomenės papročiai, Magija ir burtai, Žemdirbystė

Pagoniškos rugiapjūtės apeigos

Miltinės meškauogės šakelės su žaliais lapais ir sunokusiomis raudonomis uogomis

26.08.2026

0 Komentarai

Miltinė meškauogė – vaistas, maistas ir apeigų augalas

Miltinė meškauogė iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg kuklesnė bruknės giminaitė: pažeme besidriekiantis visžalis krūmokšnis, blizgantys lapeliai ir ryškiai raudonos uogos, tarsi kviečiančios jų paragauti. Tačiau pirmasis kąsnis greičiausiai nuviltų – vaisiai sausi, miltingi, menkai saldūs, o jų viduje slepiasi kieti kauliukai. Vis dėlto būtų klaida šį augalą vertinti vien pagal skonį. Nuo Lietuvos pušynų ir... Skaityti

Liaudies medicina

Miltinė meškauogė

21.08.2026

0 Komentarai

Vaistinė taukė liaudies medicinoje ir kasdienybėje

Vaistinė taukė – iš pirmo žvilgsnio šiurkštus, patvoriuose ir drėgnose vietose atkakliai augantis augalas, tačiau už jo paprastumo slypi nepaprastai turtinga istorija. Liaudis ją vadino įvairiausiais vardais – kaulažole, agurkine, gajūne, gyvaluobe, tauke – ir kiekvienas jų tarsi atskleidžia vis kitą šio augalo savybę: kvapą, gleivingumą, gajumą, ryšį su kaulų gydymu ar žaizdų gijimu. Šiame... Skaityti

Liaudies medicina, Medžiaginė kultūra

Vaistinė taukė

Klėtis ir kamara senajame Lietuvos kaime

09.08.2026

0 Komentarai

Klėtis ir kamara senajame Lietuvos kaime

Klėtis senajame Lietuvos kaime buvo kur kas daugiau nei paprastas grūdų sandėlis. Joje tilpo ūkio atsargos, kraičio skrynios, aruodai, girnos, mėsa, duona, samdinių guolis, o kai kada – net kaimo jaunimo susibūrimai, šokiai ir vaišės. Tai buvo savotiška sodybos atminties vieta, kurioje susikirsdavo kasdienis darbas, šeimos turtas, papročiai, socialiniai santykiai ir senieji tikėjimai. Šiame V.... Skaityti

Trobesiai, Medžiaginė kultūra

Klėtis

06.08.2026

0 Komentarai

Braškių auginimas: daigų dauginimas, sodinimas ir priežiūra

Braškių auginimas – vienas maloniausių sodo darbų, nes net ir nedideliame žemės plotelyje galima užsiauginti skanių, kvapnių ir gražių uogų. Braškės nereikalauja didelio daržo, tačiau geram derliui svarbu tinkamai pasirinkti daigus, paruošti dirvą, teisingai pasodinti ir prižiūrėti augalus. Šiame straipsnyje aptariama, kaip braškės dauginamos ūsais, kuo skiriasi stiprūs ir silpni daigai, kodėl svarbi gera šaknų... Skaityti

Vaisių skynimas

Vaisių skynimas – svarbus darbas kiekviename sode, nuo kurio priklauso ne tik derliaus išvaizda, bet ir jo skonis, laikymasis bei vertė. Obuolius, kriaušes, slyvas ar vyšnias reikia skinti ne bet kada, o tada, kai vaisiai jau pasiekia tinkamą skynimo brandą, bet dar nėra pernokę. Per anksti nuskinti vaisiai gali būti kieti, raukšlėtis ir prarasti patrauklumą,... Skaityti

Rugiapjūtės pabaigtuvės

Rugiapjūtės pabaigtuvės – viena gražiausių senųjų lietuvių lauko darbų tradicijų, kurioje susipina darbas, apeiga, daina, vaišės ir pagarba duoną auginančiai žemei. Pabaigus pjauti rugius, iš varpų būdavo pinamas vainikas, jis iškilmingai parnešamas į namus, įteikiamas šeimininkams, o talkininkai sodinami už stalo ir vaišinami. Šis paprotys buvo ne vien linksma darbo pabaigos šventė, bet ir simbolinis... Skaityti

Magija ir burtai, Kalendorinės šventės, Šventės, Verslas, Žemdirbystė

Rugiapjūtės pabaigtuvės

Namų vaistinėlė su vaistažolėmis ir tradicinėmis gydymo priemonėmis

28.07.2026

0 Komentarai

Namų vaistinėlė iš gydančių žolelių

Namų vaistinėlė iš gydančių žolelių nuo seno buvo svarbi lietuviškos buities dalis. Žmonės rinko, džiovino ir saugojo ramunėles, liepžiedžius, mėtas, šeivamedžio žiedus, kadagio uogas ir kitas žoles ne tik kasdieniam vartojimui, bet ir įvairiems negalavimams lengvinti. Tokia vaistinėlė buvo sudaroma iš to, kas augo čia pat – pievose, darželiuose, pamiškėse ar prie namų, todėl ji... Skaityti

Liaudies medicina, Medžiaginė kultūra

Namų vaistinėlė